Palūkanos ir delspinigiai

Palūkanos

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti dviejų rūšių:

  •      atliekančios nuostolių atlyginimo funkciją;
  •      atliekančios mokėjimo funkciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Svarbu pažymėti, kad net ir nesant jokio tarpusavio šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Fiziniams asmenims taikomos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau dėl palūkanų dydžio bei taikymo šalys gali ir susitarti.

Kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Šios palūkanos yra priteisiamos siekiant paskatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos taip pat gali būti nustatytos šalių susitarimu, o jo nesant – pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

Delspinigiai

Netesybos gali būti dviejų formų: delspinigiai ir bauda. Delspinigiai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kuomet skolininkas, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievolę, privalo mokėti atitinkamą sumą kreditoriui.

Delspinigių dydis gali būti nustatomas įstatymu, sutartimi arba teismo. Įstatymas numato privalomą rašytinę formą susitarimui dėl netesybų (įskaitant delspinigių), t.y. negalima dėl delspinigių susitarti žodžiu.